užvačia

užvačia: 1 užvačià sf. (3^b) Š, NdŽ, ažvačià (r.) (3^b) Lz, Grv 1. užpakalinė kūno dalis: Kelkit karvę až ažvačiõs Str. ║ Str tos kūno dalies skerdiena: Teliuko ažvatẽlę an apieros atnešė Ad. 2. Str, Lz sėdynė, pasturgalis: Griuvau an ledo i susimušiau ãžvačią Str. 3. nugara: Tik iš ažvačiõs nemožna pažintie Ad. Eina rankas laikydamas až ažvačiõs Ad. ║ nugarą dengianti drabužio dalis: Būdavo paltų prieky i ažvačio[je] kvoldai lig žemei Ad. 4. Ad užpakalinė ko nors dalis: Atkelk [vežimo] ãžvačią, kad ašis neužkliūtų vartuosu Švnč. 5. vieta, esanti užpakalyje ar už nugaros: Anas visą kelią ejo man iš ažvačiõs Grv. Vienas važiavo prieky, o kitas ažvačiõj ejo pėsčias Str. Eina, ė apyvaras ažvačiõj tęsias Ad. Anas tegu eina pirmagalin, o tu eik ažvačiõn Str. ^ Eina keturi žydai, visų barzdos ažvačiõj (arklio kojų barzdelės) Ad. Einu kluonan, uodega ažvačiõj tęsias, einu iš kluono, teip pat uodega ažvačiõj tęsias (katinas) Grv. 6. Vdš pašalys, pastogė: Sukrauk malkas ažvačiõn, kad lietus nesulytų Vdš. Stokis ažvačiõn, kad ne tep vėjas perpūstų Rš. 7. Š, NdŽ nuošali vieta, užkampis: Vieta, užvačioj esanti MŽ487, N. Ùžvačion [K]; R, MŽ, N. 8. KŽ prk. paslaptis, slaptumas.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

užvačia — 2 ùžvačia adv., ãžvačia (r.) 1. nugara į priekį, atbulai: Žiūrėk, žiūrėk, arklys ãžvačia eina Str. 2. nuošaliai; slaptai: Bitis ùžvačia pastatyk, t. y. kur nematos J … Dictionary of the Lithuanian Language
užačia — 1 užačià sf. (3b) Š, RŽ, NdŽ, ažačià (r., dz.) (3b) 1. žr. 1 užvačia 2: Duok ažačiõn, tada klausis Dv. 2. žr. 1 užvačia 5: Važiuoja važiuoja, atsigrįžta ažačiõn, paiso – viedma ragina važiuoja pasikinkius kiaulę į niekočią … Dictionary of the Lithuanian Language
užačia — 2 užačià adv., ažačià (r.) Dglš žr. 2 užvačia 2: Išeidama padėjau peilį ažačià nuo vaikų, ė dabar i pati nerandu Vdš. ^ Ažačià ir velnias seka Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
užvačiai — ùžvačiai adv. [K], Rtr, KŽ; R, MŽ, N, L žr. 2 užvačia 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
užvačios — adv. žr. 2 užvačia 1: Jis eina užvačios Rz … Dictionary of the Lithuanian Language
užvačiui — užvačiuĩ adv., ažvačiuĩ (r.) žr. 2 užvačia 1: Stumk arklį ažvačiuĩ Str. Važiuok ažvačiuĩ, ba priekin neišvažiuosi Str … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias